Asta Lileikienė

„Artotekos“ kūrybinių užsiėmimų vedėja Asta – profesionali siuvėja, kūrėja ir įvairiausių kūrybinių technikų žinovė. Ji priklauso žmonėms, kurie kuria ne todėl, kad reikia, o todėl, kad negali nekurti. Smalsumas, noras tyrinėti ir nuolatinis siekis išbandyti ką nors naujo yra neatsiejama Astos asmenybės dalis. Jai įdomu stebėti pasaulį, ieškoti netikėtų sąsajų, mokytis iš aplinkos ir nuolat plėsti savo akiratį – tiek kasdienybėje, tiek kūryboje.

Asta – tikras miesto vaikas. Jai patinka būti tarp žmonių, lankytis parodose, muziejuose ir teatruose, semtis įkvėpimo iš meno bei kultūros. Tačiau ne mažiau svarbus jai ir ryšys su gamta: pasivaikščiojimai po pievas, maudynės ežere, vėjo garsas, laužo šviesa ir ramios akimirkos gamtoje padeda atkurti vidinę pusiausvyrą. Harmonija – Astos gyvenimo credo, atsispindintis ne tik jos pasaulėžiūroje, bet ir kūrybiniame procese. Ji geba suderinti miesto energiją su gamtos ramybe, kruopštų darbą su spontaniškumu, tradicines technikas su šiuolaikiškomis idėjomis.

Didžiausia Astos aistra – drabužių ir aksesuarų kūrimas. Siuvimas, mezgimas, pynimas, siuvinėjimas, audinių dažymas ir daugybė kitų technikų ilgainiui iš hobio virto profesiniu keliu bei kasdieniu darbu. Asta nuolat ieško naujų medžiagų, faktūrų, spalvų ir formų, eksperimentuoja su skirtingais būdais bei nebijo peržengti įprastų sprendimų ribų. Jai svarbus ne tik estetiškas galutinis rezultatas, bet ir pats kūrybos procesas – galimybė rankomis sukurti tai, ko anksčiau nebuvo.

„Artotekoje“ Asta atsirado vedama noro dalytis sukauptomis žiniomis ir patirtimi, kartu išmokstant dar daugiau iš kolegų bei užsiėmimų dalyvių. Ji tiki, kad kūrybinės technikos tampa dar prasmingesnės tuomet, kai jomis dalijamasi. Astos užsiėmimuose svarbi ne tik praktinė nauda, bet ir jauki atmosfera, drąsa bandyti bei galimybė kiekvienam atrasti sau artimą kūrybos būdą. Ji kantriai paaiškina, padrąsina, padeda įveikti pirmuosius sunkumus ir leidžia dalyviams pajusti, kad kūryba prieinama kiekvienam – nepriklausomai nuo ankstesnės patirties.

Asta džiaugiasi būdama bendraminčių komandos dalimi ir galėdama perduoti savo žinias kuo didesniam žmonių ratui. Jai svarbu ne tik mokyti, bet ir kurti ryšį – dalytis įkvėpimu, atradimais, geromis emocijomis ir tuo ypatingu „Artotekos“ jausmu. Jos energija, atvirumas ir meilė kūrybai įkvepia nebijoti eksperimentuoti, pasitikėti savo rankomis ir atrasti džiaugsmą kuriant. „Artotekoje“ Asta padeda suprasti, kad kiekviena medžiaga slepia galimybę, kiekviena technika gali tapti saviraiškos forma, o kūryba – prasmingu būdu būti arčiau savęs ir kitų.