Monika Raudonienė

Monika – įvairiapusė ir smalsi „Artotekos“ kūrėja, kurios santykis su studija prasidėjo nuo tapybos kursų. Į „Artoteką“ ji atėjo pirmą kartą vedama noro išbandyti kažką naujo, tačiau vieno apsilankymo neužteko. Monika vis sugrįždavo – į tapybos užsiėmimus, kūrybinius renginius, susitikimus ir jaukią bendruomenę. Taip po truputį „Artoteka“ tapo jai sava, o vieną dieną ji ne tik sugrįžo, bet ir pasiliko tarp nuostabių studijos žmonių, jų idėjų ir meno.

Čia Monika iš naujo atrado seniai užmirštą kūrybos džiaugsmą. Nors įvairiais rankdarbiais ji domėjosi nuo vaikystės, laikui bėgant ši veikla buvo pasitraukusi į antrą planą. „Artotekoje“ kūrybinis smalsumas vėl atgijo ir tapo svarbia jos kasdienybės dalimi. Šiandien Monikos interesų laukas itin platus: ji tapo, pina makramė kūrinius ir sapnų gaudykles, domisi natūralios kosmetikos gamyba, žvakių liejimu, išbando įvairias kūrybines technikas ir mėgsta šokti. Meilė gamtai, augalams ir gėlėms paskatino ją atrasti ir floristiką.

Moniką ypač žavi tai, kaip kūryboje susilieja spalvos, kvapai, tekstūros ir natūralios medžiagos. Kiekviena iš šių detalių jai turi savo nuotaiką, istoriją ir energiją. Spalvos gali praskaidrinti dieną, kvapai – sugrąžinti prisiminimus, o prisilietimas prie skirtingų medžiagų padeda sulėtėti ir įsiklausyti į save. Todėl Monikai kūryba yra ne tik saviraiškos būdas, bet ir tikra spalvų, kvapų bei pojūčių terapija, padedanti sustoti, atsipalaiduoti ir geriau pajusti dabarties akimirką.

„Artotekoje“ Monika nuolat mokosi ir leidžiasi į naujus atradimus. Ji gilina tapybos žinias, tobulina makramė techniką, tyrinėja floristikos subtilybes, išbando skirtingas medžiagas ir nebijo eksperimentuoti. Jai patinka pats procesas – galimybė ieškoti, keisti, derinti, atrasti netikėtus sprendimus ir leisti kūriniui pamažu atsiskleisti. Monika į kūrybą žvelgia kaip į nuolatinį dialogą tarp žmogaus, medžiagos ir aplinkinio pasaulio.

Ji nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be kūrybos ir noriai šiuo įkvėpimu dalijasi su kitais – ypač su tais, kurie ilgisi kūrybinio polėkio, nori išbandyti ką nors naujo arba tiesiog ieško laiko sau. Monika tiki, kad kurti gali kiekvienas, net jei ilgą laiką manė neturintis tam gabumų ar pakankamai patirties. Svarbiausia – leisti sau pradėti, būti smalsiam ir nebijoti, kad pirmasis bandymas nebus tobulas.

Monikai svarbiausia ne nepriekaištingas rezultatas, o pats kūrybos kelias. Ji kviečia pasaulį stebėti atviromis, vaikiškai smalsiomis akimis – pastebėti spalvą ant sienos, įdomią lapo formą, netikėtą kvapą, medžiagos faktūrą ar mažą grožio akimirką, kurią kasdienybėje lengva praleisti. Būtent iš tokių pastebėjimų dažnai gimsta idėjos ir noras kurti.

Monikos vedamose kūrybinėse veiklose tvyro jaukumas, lengvumas, smalsumas ir atradimo džiaugsmas. Ji kuria erdvę, kurioje galima atsipalaiduoti, pabendrauti, pasisemti įkvėpimo ir be skubėjimo atrasti tai, kas artima kiekvienam asmeniškai. Kviečia pasinerti į spalvų, kvapų, tekstūrų ir formų pasaulį, kuriame nėra vieno teisingo atsakymo, o kiekvienas gali atrasti savąjį kūrybos kelią.