Nijolė Lukošiūtė

Jau ne pirmus metus esu atradus Artoteką. Jeigu tikėsime, kad žmogus jaunas tol, kol būna pirmų kartų, tai Artotekoje man jie vis dar kartojasi. Kaip ir kitiems senjorams ir neįgaliems vaikams bei suaugusiems, kuriuos gražiame Valakampių miške lankėme. Mes kartu ir piešėme, ir laikrodžius darėme, ir molinius indus lipdėme . Kai suaugusiųjų globos namuose jaunas vyras atsisveikindamas pabučiavo man ranką, supratau, kad tai buvo svarbiausias mano gyvenime bučinys.